vienmetinis

vienmẽtinis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ, vienmetìnis (2) NdŽ, KŽ; L 1. M, Rtr, DŽ, NdŽ žr. vienmetis 3: Daktaras turįs vienmetinę praktiką sp. Vieno meto (vienmetìniai) tresai KI347. ║ [Verpikų vienuolinių] generacija vienmetinė LEXXXIII439. 2. L108 tuo pat metu vykstantis, vienalaikis.